LT | EN | RU | LV | PL | EE    Lietuva | Latvija | Igaunija
 
 
 

Paskutinė Gritutės kelionė...

Gritutė sirgo, sirgo ilgai, gal 10 metų. Ant pieno liaukų buvo guziukai, bet nedideli, ant kaklo taip pat, bet riebaliniai. Konsultavomės su daktarais, sakė geriau nejudinti jų jei staigiai nepradeda augti. Jie neaugo, per dešimt metų ir buvo kaip graikiniai riešutai. Ji jautėsi gerai, lakstė, judėjo, dūkdavo. Prieš gerą mėnesį viskas pasikeitė,  auglys vieno vietoj smarkiai išaugo, išsipūtė, ji pradėjo auglį laižyt. Važiavom į kliniką, diagnozė buvo negailestinga – vėžys su metastazėmL Gritutei 19 metų, operuot jau nebegalima, o ir operacija jau nieko nepakeistų... Buvo skirti antibiotikai, vaistai nuo skausmo, ji sunkiau vaikščiojo, nebeužšokdavo ant lovos, užkeldavau, nors ir atsargiai, bet ji tyliai inkšdavo, skaudėjo. Nebelipo ir laiptais. Gatve eidavom labai lėtai, domėjosi aplinka, uosdavo žoles, padarydavo kas reikia. Ir valgydavo neblogai. Bet melsvose, silpnai bematančiose, akyse jau nebebuvo gyvenimo džiaugsmo, žiūrėdavo, atrodo, kažkur pro šalį, galvytę pakreipus į šoną, lyg jau būtų nebe čia...

Laikas kai reikėjo priimti sprendimą buvo nežmoniškai skausmingas, kiekviena diena sunkesnė, kai žinai, kad vilčių jai padėti visai nebėraL Kai matai savo kenčiantį mylimą vaikį, širdis verkia, kreipi akis į šalį, jau žinai, kad pakeisti nieko nebegali...

Arti namų prie Šančių poliklinikos yra veterinarijos klinika, nenorėjom  jos vežti per duobes į kitą miesto galą, kur gydėmės.  Gritutė įėjo pati, vos įmatydama drebančia ranka užpildžiau sutikimą migdymui, užkėliau ant stalo, priglaudžiau, apsikabinau... Tikėjausi, kad viskas bus neskausminga, su pagarba išeinančiam...

Tokio siaubo, kokį patyriau toj klinikoj, gyvenime neturėjau, nors teko atsisveikint ne su vienu augintiniu. Veterinarui kažkodėl reikėjo, kad ištempčiau užpakalinę Gritutės koją, tada dūrė į raumenį, dūrė taip, kad Gritutė sucypė, verkdama glosčiau, masažavau tą vietą, ji silpo, migdėsi. Tada iš už kitų durų pasirodė veterinaras, stvėrė viena ranka Gritutę už keteros ir pradėjo tįsti į kitą kabinetą, pašiurpau, sušukau – ką darot, aš pati nunešiu... Jis pasisuko ir atšovė, kad nemokyčiau jo kaip daryti ir kad kartu eiti negaliu jokiais būdais..:(( Kaip, kodėl???  Kaip toje klinikoje migdomi gyvūnai, jei bijomasi, kad šeimininkai pamatys?:( Durys užsitrenkė, raudojau nesusilaikydama, sūnus su drauge ramino, tos minutės slinko nežmoniškai ilgai, nežinojau kas už tų durų vyksta. Pagaliau išnešė mūsų pasiruoštoje dėžutėje Gritės kūnelį.  

Išsitraukęs žurnalą pradėjo kažką rašyti, vėl jo klausimas – vardas, pavardė? Negalėjau kalbėti, kaukiau, sūnus priminė, kad užpildžiau visus duomenis sutikime migdyti. Vėl geležinis – vardas, pavardė?... Dar vienas kankinimo būdas?

Išverkiau, kad nei vienoj klinikoj taip nėra, kad visur leidžiama pabūti iki išeinant kartu su tuo, kurį mylėjai, kuris buvo ištikimas tau visą savo gyvenimą, kad nesielgiama taip su mirštančiu gyvūnu.  Veterinaras atrėžė, kad reikėjo ten ir vežti. Varge, kad aš būčiau žinojus kas čia vyks, kad būčiau ne tokia silpna, palūžus... Nebūčiau nė kojos čia kėlus, deja...

Atsiprašau Gritute, kad nesugebėjau tavęs išplėšt iš to monstro nagų, kad ir primigdytą, ir bėgt iš ten neatsigręždama, labai atsiprašau, kad nesugebėjau palydėt iki ten, iš kur negrįžtama, kur ramu ir jau nebeskauda, atsiprašau... Kaltę širdy nešiu iki priglusiu prie savosios vaivorykštės...

Sode žydi medžiai, čiulba paukščiai ir jau savaitė kai supiltas nedidelis kauburėlis...

Ilsėkis, Gritute...


Avots:  Vilmantė

Ielikts: 2018-05-22 | atjaunošana: 2018-05-25
Sludinājumu skaits: 56145
Viedokļu skaits: 7166

« atpakaļ

Komentāri

Naujoke (2018-05-25)
Atvėrėt dar neužgijusią žaizdą. Labai Jus užjaučiu Vilmante. Labai panašiai prieš beveik 2 metus buvo "užmigdytas" katinėlis Jakovo klinikoje. Klaiku kai tokie "veterinarai" dirba toliau ir juos užstoja darbdaviai. Jūsų atveju, kaip supratau, tai atliko pats gydyklos vadovas. Teisingai pasielgėt, kad paviešinot. Aš tesugebėjau parašyt laišką Jakovui Šengaut į kurį jis man neatsakė, o tik iškarto paskambino ir gynė tą felčerį, teisindamas, kad nėra lengva surasti gerų darbuotojų.
Wilmante (2018-05-25)
nuoširdus ačiū visiems už palaikymą, man labai padėjot patikėti, kad yra daud daug gerų žmonių...
IlonaKolit (2018-05-23)
Vilmante, tokio kraupaus įvykio kokį patyrėte neįmanoma nė įsivaizduoti. Laikykitės.
Mune58 (2018-05-23) (foto)
taip, Kary, "Delfyje" https://tinyurl.com/ya3jtc3n
Kary (2018-05-23)
Paviešintas, nes vakar skaičiau ar tai "Delfuose",ar tai "Kauno dienos" puslapyje. Ačiū, kad netylite, nors labai skaudu vien nuo išsiskyrimo su mylimu šeimos nariu. Prisiminiau savo veterinarės Henrietos Stankevičienės iš "Velžitos" žodžius- aš ne žudikė, o gydytoja. Davė mano kalytei vaistų nuo skausmo kelis švirkštus ir paleido namo. Taip ji ir numirė man ant rankų kitą rytą, ramiai ramiai iškeliavo. Dar vieną švirkštą sutaupėm. Po to grąžinom ir iš jos pasiėmėm naują šuneliuką, kuris turėjo keliauti į Kauno Lesę.
Day (2018-05-22)
Užjaučiu, Vilmante :( Kaip sunku, skaudu ir pikta. Verkiu.
Villi (2018-05-22) (foto)
Jau https://bit.ly/2rYkjCO
Mune58 (2018-05-22) (foto)
Vilmante, žiauriai gaila. Verkiu kartu su tavimi. Kokia neteisybė:((( Ar nevertėtų tokį veterinarą paviešinti, kad visuomenė žinotų, pas kokį žmogėną lankosi su savo mylimais augintiniais?
P.nijole (2018-05-22)
Uzuojauta :( Baisu...
Dinka (2018-05-22)
??? man prieš nosį joks vetas durų neužtrenktų...aišku jei tai ne kokia operacija. Visi ir savi (ačiū D kol kas tik vienas Pūkis) ir globotiniai, ramiai užmigo ant rankų.... Į klausima kas jus tokia , kad aiškintumėt, paprastas klausimas, o kas tu toks...ir beje kas tau moka pinigus.... liūdna :( Wilmante labai užjaučiu.....bet tokius vetus sųst reikia...
Alusia (2018-05-22)
Vilmantė, kartu su Jumis labai liūdna, nuoširdžiausia užuojauta. Stiprybės


Komentārus var atstāt tikai reģistrētie lietotāji.


Statistika Tiešsaistē: 330    

Alio.lt | Facebook | MySpace | Draugiem.lv | RSS | Blogger
   

Jaunumi

09.25 Jie išgyveno ir nusipelnė pačių geriausių namų! Saulėtų...
09.24 Echoskopija katinui (8)
09.23 JONAVA. Priklydęs šuo (1)
09.20 Marmurinė sociali katytė ieško namų!
09.20 Miela jauna patelė ieško namų
09.19 Katytė Daša, kuri išgyveno po neįtikėtino žiaurumo išpuolio!...
09.19 Išleidome namo mažiausiąjį Naminukų kačių namų globotinį!
09.19 Pristatome dvi mažyles, "Naminukų" naujokes!
09.19 Čaplino darbai Kačių namuose!
09.18 Tobulo gerumo katytė Beata ieško šeimininkų!

Komentāri

Ruta.mont10 (12:26) >>
Skelbime įsivėlė klaida - kastracija/sterilizacija tikriausiai neatlikta.
Wilmante (9:02) >>
ojejam kiek baimės akytėse, bet kokia gražuolė:)
Wilmante (8:58) >>
Kato nuomonė apie mane pagerėjo:) Po apsilankymo klinikoj jis ne tik kad nebėga nuo manęs į...
Wilmante (8:42) >>
kačiukų skelbimą dėkit prie kačiukų, čia niekas jų nepamatys:(
Arninati (19:04) >>
Katulis padovanotas
Wilmante (12:55) >>
abi katytės jau po truputį atsigauna, abi buvo pradėjusios morčiaut, tai sunkiau dabar viskas,...
Wilmante (12:43) >>
šiaip ne taip pasisekė ir vieną Mirgutės nuotrauką įdėt...
Wilmante (12:31) >>
atnaujinau Plukytės nuotraukas, kokia gražuolė ji dabar...
Wilmante (12:22) >>
čia Kukutis, ypač aktyvus ir padūkęs katulis, zbitkininkas ir vis ieško prie ko prisikabint:)
Wilmante (12:21) >>
įkėliau naujas Plukytės nuotraukas, tai labai ramaus būdo katytė, nemėgsta būt nešiojama...
Vyta (10:27) >>
Aciu.Paskambinsiu per pietus kad padarytu krauja bendra.
Alusia (22:45) >>
Prieš daug metų buvo: katinas gelto, apetitas sumažėjo, kepenų ir inkstų parametrai nebuvo...
Vyta (20:16) >>
Pries dvi sav.dar buvo uzkiles Ast.Dabar nekartojo jo.O bendro nedare.Reiks sakyt kad padarytu.Buvo...